- klerkt
- klérkt išt. Klérkt klérkt prastai̇̃ grójo klarnetù.
.
.
klerkt — interj. 1. kartojant nusakomas klerkimas: Klerkt klerkt, ir vėl nebėr griežikų Kair. 2. euf. tuštinimosi ar oro gadinimo garsui nusakyti: Tik klerkt ir susiklerkė (pasituštino) [vaikas] Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… … Dictionary of the Lithuanian Language